„Proof of Stake“ paaiškinimas

Kas yra „Proof of Stake“?

„Blockchain“ decentralizavimui turi būti būdas, kaip patikimai ir saugiai patvirtinti operacijas. Vienas iš šių būdų vadinamas „Proof of Stake“ – kriptovaliutų konsensuso mechanizmu, skirtu apdoroti operacijas ir kurti naujus blokus blokų grandinėje. Naudodami šią patvirtinimo sistemą, tam tikros kriptovaliutos savininkai gali užstatyti savo monetas, todėl jie gali validuoti naujus operacijų blokus ir įtraukti juos į blokų grandinę.

2012 m. Peercoin buvo pirmoji kriptovaliuta, kuri pradėjo naudoti „Proof of Stake“; tačiau šis patvirtinimo metodas dabar kaip niekad aktualus. „Proof of Stake“ dažniausiai naudojamas kaip alternatyva [Proof of Work] (https://blog.spectrocoin.com/proof-of-work-explained/), pirmajam konsensuso mechanizmui, sukurtam kriptovaliutoms, nes jam reikia mažiau energijos. Dėl to tai yra aplinkai nekenksminga patvirtinimo galimybė tokiais laikais, kai tvarumas tampa svarbiausiu prioritetu. Dabar kai kurios iš labiausiai žinomų kriptovaliutų naudoja „Proof of Stake“ kaip validacijos metodą, pavyzdžiui, Cardano (ADA), Tron (TRX), EOS (EOS), Tezos (XTC), o netrukus ir Ethereum (ETH).

Kaip tai veikia?

„Proof of Work“ validacijose svarbiausia dalis yra „work“ (darbas), kurį atlieka vadinamieji „miners“, tuo tarpu „Proof of Stake“, svarbiausia dalis yra „stake“ (statymas). Čia vartotojai, kitaip vadinami „nodes“, užstato/užšaldo dalį savo kriptovaliutos išmaniojoje sutartyje blokų grandinėje tam tikram laikotarpiui. Mainais šie vartotojai įgyja galimybę tapti naujų operacijų tikrintojais ir uždirbti atlygį.

Vienas reikšmingas skirtumas tarp validacijos „Proof of Work“ ir „Proof of Stake“ yra tas, kad pastarasis veikia tam tikru loterijos principu. Validatoriai parenkami atsitiktinai, kad patvirtintų bloką, o „Proof of Work“ visi kalnakasiai (angl. miners) gali konkuruoti ir bandyti pirmieji patvirtinti bloką. Kuo daugiau žetonų užsatys validatorius, tuo didesnė tikimybė būti pasirinktam patvirtinti bloką.

Kai naujas operacijų blokas laukia patvirtinimo, kriptovaliutos „proof-of-stake“ protokolas pasirenka validatorių, kad jį peržiūrėtų. Validatorius patikrina, ar bloko operacijos yra teisingos; jei taip, validatorius gali pridėti bloką prie blokų grandinės. Tai darydamas patvirtinimo mazgas (angl. node) už savo įnašą gauna kriptovaliutų atlygį. Tačiau jei validatorius patvirtina netinkamus ar apgaulingus duomenis, jis gali prarasti dalį arba visą savo užstato paketą kaip nuobaudą. Patvirtinimo mazgai gauna atlygį už bloką vietinio tinklo žetono forma.

Žetonų, reikalingų norint tapti validatoriumi, skaičius skiriasi priklausomai nuo tinklo. Pavyzdžiui, „Ethereum“ pareikalaus užstatyti 32 ETH, kad vartotojas galėtų tapti tikrintoju, tinklui perjungus patvirtinimo metodą iš „Proof of Work“ į „Proof of Stake“. Blokus taip pat visada patvirtina daugiau nei vienas validatorius, o kai konkretus validatorių skaičius verifikuoja bloką, jis gali būti įtrauktas į blokų grandinę.

Iššūkiai ir privalumai

Yra gana lengva tapti „Proof of Stake“ konsensuso mechanizmo validatoriumi. Viskas, ko jums reikia, tai užsatyti tam tikrą kriptovaliutos sumą, kurios validatoriumi norite tapti. Priešingai, „Proof of Work“, kitas populiarus konsensuso mechanizmas, reikalauja, kad jų validatorių versija, vadinama kalnakasiais (anlg. miners), investuotų į apdorojimo įrangą ir tvariai sunaudotų didelį energijos kiekį, kad aprūpintų mašinas, kurios padeda išspręsti patikrinimo skaičiavimus. Dėl šio energijos vartojimo efektyvumo „PoS“ blokų grandinės dažnai turi didelį potencialą augti ir plėstis.

„Proof of Stake“ taip pat prisideda prie geresnės decentralizacijos. Taip yra dėl vadinamųjų „kasybos telkinių“ (angl. mining pools), kurie yra „Proof of Work“ sinonimai. Šie kasybos telkiniai yra kriptovaliutų kalnakasių, kurie sujungia savo skaičiavimo išteklius tinkle, bendradarbiavimo grupės. Šie kasybos telkiniai iš esmės panaikina konkurenciją ir perima kasybos rinką, nes maži ir nepriklausomi kalnakasiai negali neatsilikti nuo didelių kasybos išlaidų. Šio „Proof of Work“ reiškinio dėka dideli žaidėjai centralizuoja ir kontroliuoja patvirtinimus, kurie gali valdyti didžiąją tinklo dalį. Priešingai, „Proof of Stake“ šiuo metu nesusiduria su šia problema dėl mažesnės kainos ir lengvesnės nepriklausomų validatorių prieigos, o tai padidina tinklo decentralizaciją.

„Nothing-at-stake“ problema yra ta, kurią nuolat pabrėžia „proof-of-stake“ konsensuso mechanizmų kritikai. Ši problema susijusi su tuo, kad patvirtinimo mazgai gali patvirtinti prieštaringas blokų grandinės kopijas, nes tai gali lemti minimalius nuostolius. Taip gali nutikti dėl kenkėjiško veiksmo arba atsitiktinai, kai du validatoriai siūlo blokus vienu metu. Ši problema gali kilti, kai protokolo šakutės kaip validatoriai gali pradėti kurti blokus abiejuose tinkluose, o tai gali lemti dvigubas išlaidas, kai skaitmeninis žetonas gali būti išleistas daugiau nei vieną kartą.

Apibendrinant…

Šis konsensuso mechanizmas, pirmą kartą panaudotas 2012 m., atlaikė laiko išbandymą. Kai kurios populiariausios kriptovaliutos naudoja šį patvirtinimo metodą, kad patvirtintų informaciją ir apdorotų operacijas. Visa sistema yra paremta savo kriptovaliutų statymu mainais už galimybę būti pasirinktam tapti validatoriumi. Ir nors šis konsensuso mechanizmas yra ekologiškesnis, labiau kintantis ir turi didesnę tikimybę išlaikyti decentralizaciją nei „Proof of Work“, jis taip pat turi ir savo trūkumų.